I am a better investor because I am a businessman and I am a better
businessman because I am an investor."Warren Buffett

Susitikimas su potencialiu investuotoju: ką turi žinoti startuoliai

Rizikos kapitalui neįdomūs verslai, kurių vadovai nesugeba greitai ir aiškiai atsakyti bent į du klausimus: kuo užsiima įmonė ir kam konkrečiai reikalingos investicijos. Todėl fondų valdytojai rekomenduoja ne tik pasiruošti, bet ir turėti 4 skirtingos trukmės verslo pristatymus.

Kornelijus Čelutka, rizikos kapitalo fondų valdymo UAB „BaltCap“ investicijų direktorius, kalba, kad pristatymo rengimui būtina skirti daug laiko.
 

„Tradiciškai jame reikia pateikti, kokią problemą sprendžia bendrovė, kodėl būtent jos sprendimas yra reikalingas ir geresnis nei konkurentų. Ne mažiau svarbu pasakyti tai, kokią sumą nori gauti įmonė ir ką per ateinančius 3,6 ar 9 mėnesius su investicija pavyks pasiekti“, – Vilniaus Gedimino technikos universiteto renginyje „Ready 2 Start“ aiškino p. Čelutka.

Specialistas priduria, kad reikalinga ir paminėti komandos sudėtį bei paaiškinti, kodėl ji yra tokia. Kitas dalykas – ne visada išklausymui bus skirta valanda, todėl būtina parengti ne tik išsamų pristatymą, bet ir paruošti skirtingos trukmės kalbas apie savo verslą.

„Dažniausiai mes pastebime, kad komandos būna pasiruošusios daryti 30-50 minučių prisistatymą. Jame būna 10-15 skaidrių, kartais iki 1 lapo ilgio santrauka. Mūsų siūlymas būtų pasiruošti tris ar keturis skirtingos trukmės žodinius pristatymus. Niekada nežinote, galbūt „Slush“ (vienoje didžiausių technologijų ir startuolių konferencijoje Europoje – VŽ) susitiksite su svarbiu rizikos kapitalistu ir turėsite 10 sekundžių jį sudominti. Vietinio fondo valdytoją galite pamatyti tiesiog gatvėje ir gauti 2 minutes, kad įrodytumėte, jog jam verta su jumis susitikti“, – dėsto pranešėjas.

 

Geras pristatymas – dar ne viskas

Ponas Čelutka sako, kad net ir padarius puikų pristatymą bendrovei dar negalima atsipalaiduoti. Reikia visada būti pasiruošusiai naujiems susitikimams ir greitai reaguoti bei rodyti iniciatyvą.

„Dažnai sutinkame startuolius, kurie būna gerai pasiruošę, mes norime bendrauti toliau, bet jie dingsta savaitei, dviem ir tik po to pasako, kad turėjo daug darbo arba lankėsi parodoje. Beveik visi pradedantieji, į kuriuos investuojama, reaguoja labai greitai ir žino atsakymus į visus klausimus. Jie gali įvardyti, kas yra konkurentai ir ką jie daro, pažįsta industrijos ekspertus, yra lankęsi globaliuose jos centruose. Kai yra pilnas pasiruošimas, tai duoda komfortą investuotojui, kad komanda yra pagalvojusi apie daugiau rizikos galimybių nei jis gali išsiaiškinti“, – pasakoja direktorius.

Tačiau reikia nepamiršti, kad „BaltCap“ investuoja į brandesnes bendroves, kurioms reikia ne pradinių kelių šimtų tūkstančių eurų investicijų, o bent poros milijonų. Tuo tarpu Donatas Keras, į ankstyvos stadijos bendroves investuojančio rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris, į bendravimo pradžią žvelgia kiek atlaidžiau ir akcentuoja, kad finansavimo sutarties pasirašymas įvyksta ne tą pačią dieną ar savaitę.

 

„Įmonės finansavimas yra ilgas procesas, gali būti taip, kad susitikinėsite su galimu investuotoju metus ir daugiau. Bet tai yra procesas, kurio metu gerinate savo įmonę, susitikimus reikia išnaudoti, o investavimu jau sukuriami tvarkingesni valdymo procesai“, – aiškina fondo partneris.

Anot jo, ne viskas priklauso nuo idėjos galimybių pasiteisinti rinkoje, labai svarbi yra disciplina ir kas keletą mėnesių fiksuojamas naujų tikslų pasiekimas. Taip pat jis pataria įsigilinti į fondų investavimo sritis ir pagal tai pasirinkti, kurio – investicijų ar patirties – bendrovei reikia.

„Dažnas fondas turi savo specifiką, pavyzdžiui, mes stipresni finansinėse technologijose, medicinių preparatų gamyboje ir pardavime, o mobiliosios technologijos ir telekomunikacijos yra „Nextury Ventures“ kompetencijų sritis. Toks pasiskirstymas egzistuoja ir reikia jį žinoti“, – pataria p. Keras.

Anot jo, vėliau būtina suvaldyti augimą. Gavus paprastai iki 1 mln. Eur siekiančią pradinę investiciją didėjant komandai reikia kitaip skirstyti finansus, kurti vidinę kultūrą, personalo ir talentų vadybos, motyvacijos sistemas.

Specialistas prideda ir tai, kad einant į kitas rinkas iš fondo galima tikėtis pagalbos, nes kitos portfelio įmonės jau gali būti įžengusios į, pavyzdžiui, Londoną ir pasidalinti žiniomis ar netgi darbo vietomis. Tačiau čia p. Čelutka prideda, kad ėjimą į kitas rinkas bendrovė taip pat turi labai gerai motyvuoti ir parodyti savo žinias apie jas.

„Jeigu sakote, kad norite dirbti kurioje nors valstybėje, prieš tai pagyvenkite joje, žinokite ten esančius pagrindinius žmones, kas vyksta rinkoje, kas yra konkurentai“, – pataria direktorius.

 

Neužmigti ant ES pinigų

Pastaruosius kelerius metus pradedantieji verslai gali tikėtis finansavimo iš Europos Sąjungos surinktų pinigų. Specialistas kalba, kad startuoliai juos gavę kartais užmiega ir neįgyvendina savo planų.

 

„Kai duodami pinigai, bet nėra stūmimo į priekį, atrofuojasi verslo raumenys ir jis nėra raginamas galvoti apie tai, kaip iš tikrųjų uždirbti ir pritraukti naujų klientų“, – sako p. Čelutka.

Jam pritaria ir Simonas Gustainis, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) valdybos pirmininkas. Anot jo, šiuolaikinės įmonės neturi galutinio tikslo, todėl niekada negali atsipalaiduoti.

„Siekiamybe tampa būti nuolatiniame pokytyje, o ne siekti kokios nors absoliučios gerovės“, – sako valdybos pirmininkas.

Donatas Keras, rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris. Juditos Grigelytės (VŽ ) nuotr.



Plačiau: http://vz.lt/vadyba/verslo-valdymas/2015/11/13/susitikimas-su-potencialiu-investuotoju-ka-turi-zinoti-startuoliai#ixzz3rdfoMxBD

Google+