I am a better investor because I am a businessman and I am a better
businessman because I am an investor."Warren Buffett

Rizikos kapitalo rinka: geryn, bet be ES vitaminų plėtra būtų neįmanoma (PDF)

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) ir konsultacijų bendrovės „Strategy Labs“ atliktoje išsamioje rinkos apžvalgoje konstatuojama, kad nors nuo 2010 metų rizikos kapitalo rinka nuosekliai plėtojasi ir sėkmės istorijų sparčiai daugėja, be ES struktūrinių fondų injekcijos rinka vargu ar būtų laikoma gyvybinga – ES kilmės investicijos sudaro net 69,3 proc. pritraukto kapitalo. Į apžvalgą pirmą karta įtraukta ir Lietuvos startuolių rinkos analizė, kuri rodo, jog šiame segmente situacija taisosi, tačiau pagal pagrindinius rodiklius nuo Estijos vis dar pastebimai atsiliekama.

Asociacija konstatuoja, kad per tiriamą laikotarpį rizikos ir privataus kapitalo (RPK) rinkoje pasiekti du esminiai tikslai – sukurta veikianti ekosistema ir išbandytas visas investavimo gyvybinis ciklas – nuo fondo sukūrimo iki vadinamojo „išėjimo“. Be to, rinka sulaukė tokių tarptautinių finansų institucijų kaip EBRD ir EIF pripažinimo ir užsitarnavo neblogą vertinimą. Visa tai lemia, kad Lietuvoje veikiančios įmonės ar startuoliai susilaukia globalių rinkos žaidėjų dėmesio ir tokios sėkmės istorijos kaip „Vinted“, „YPlan“ ar „Trafi“ tampa geriausiais argumentais investicijų srautui užsitikrinti.

„Sėkmės ir „išėjimų“ istorija yra tarsi bilietas į aukštesnę rinkos žaidimo lygą, kurioje jau galima tikėtis stambesnio tarptautinio kapitalo ir itin stambių sandorių. Tuo tarpu ekosistemos kūrimo procesui neįkainojamą vertę turėjo ES kapitalo ir institucijų dalyvavimas ir patirtis. Galiu drąsiai teigti, kad be ES tiesioginio dalyvavimo rinka vis dar tebesimokytų keisti vystyklus“, - sakė LT VCA direktorė Inga Miliauskienė.

Nuo 2010 metų bendra akumuliuota LT VCA narių investicijų suma siekia 83 mln. eurų. Iš jų didžiausią dalį – 69,3 proc. arba 58 mln. eurų – sudaro ES struktūrinių fondų lėšos, pritrauktos per JEREMIE programą. Privačių investuotojų lėšos sudaro 21 proc., įmonių – 3,3 proc., kitų institucinių investuotojų – 6,4 proc.

„Kol kas esame priklausomi nuo ES lėšų ir tai yra didelės rizikos faktorius – rinkai reikia išmokti gyventi be šių pinigų ir kiek įmanoma sparčiau pritraukti gyvybės ir ne gyvybės draudimo fondų, centrinių bankų ir valstybinių turto fondų lėšas. Tačiau tam dar reikia aiškesnės ir draugiškesnės aplinkos – Lietuvos valstybė turi galvoti ne tiek apie lėšų srautų reguliavimą, kiek apie teisinės, fiskalinės ir reguliavimo aplinkos tobulinimą“, - pažymėjo I. Miliauskienė.

Pasak jos, valstybė turėtų atsižvelgti į tai, kad nuo 2010 metų RPK investicijos yra sukūrusios per 1300 darbo vietų ir nemaža dalis tų vietų yra kuriančios didesnę nei vidutinę pridėtąją vertę. Nekalbant apie tai, kad apie 70 proc. lėšų pritraukusių įmonių negalėjo tikėtis nei valstybės, nei bankinio finansavimo dėl sunkiai įvertinamos rizikos. LT VCA pažymi, kad Lietuvoje matome sėkmingai besiformuojančią ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo rinkos etapą, kuomet apie 40 proc. nuo visų investicijų srauto tenka būtent ankstyvosios verslo stadijos įmonėms.

„Daugelyje šių šis segmentas yra tikras „mirties slėnis“, nes itin jaunos įmonės yra pernelyg rizikingos ir pernelyg inovatyvios bankams, todėl rizikos kapitalo investicija tampa vos ne vienintele alternatyva. Mūsų atlikta apklausa rodo, kad finansavimo trūkumą patiria apie 70 proc. ankstyvojoje veiklos plėtros stadijoje esančių įmonių. Galime tik spėlioti, kiek lietuviškų „Google“ nuvyto net nespėję pražydėti dėl elementaraus pinigų stygiaus“, - sakė LT VCA direktorė.

Kalbėdama apie artimiausio laikotarpio prognozes, ji pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pernelyg ilgai užtruko valstybei apsispręsti, kaip bus įgyvendinamos naujo etapo rizikos ir privataus kapitalo priemonės panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas iš 2014-2020 m. programavimo periodo, artimiausiu metu matysime šiokį tokį investicijų „atvėsimą“, nes rinkoje tiesiog bus mažiau žaidėjų. Esami fondai bus susitelkę į veiklos išlaidų dengimą, antrines investicijas į jau esamas portfelio įmones bei išėjimus – dalis fondų investicijų jau pasiekė brandą, todėl tikėtinas įmonių išpardavimas.

Google+