I am a better investor because I am a businessman and I am a better
businessman because I am an investor."Warren Buffett

Lietuvoje sukurtas elektrinis dviratis „Neematic“: 100 km/val. bekele

Greičiausią rinkoje elektra varomą dviratį siekianti rinkai pristatyti UAB „Pro Motu“ jau baigia paskutinius prototipus ir ruošiasi pardavimams.

Bendrovės kuriamas „Neematic“ panašus į dviračio ir motociklo hibridą. Jis turi 20 kW variklį ir gali pasiekti didžiausią 100 km/val. greitį. Optimaliai naudojantis šia transporto priemone, jos baterija leidžia nuvažiuoti apie 100 km.

„Rinkoje nėra nė vieno tokios galios dviračio kaip mūsų. Nėra ir panašios galios, kuris turėtų variklį rėme, tai yra esmė, tuo mūsų dviratis yra išskirtinis. Apibūdinimas lengvas, bet tai įgyvendinti gana sudėtinga“, – pagrindinius dviračio išskirtinumus vardija Domas Zinkevičius, vienas iš „Pro Motu“ įkūrėjų.

Perkūrė viską

Linas Kraniauskas ir p. Zinkevičius kartu šį dviratį pradėjo kurti 2014 m. Vienas iš pagrindinių jiems kilusių iššūkių – kaip suprojektuoti dviratį, kad greitai važiuojant bekele būtų jaučiamas stabilumas.

„Reikėjo iš esmės perprojektuoti dviratį. Juose įprastas komponentų išdėstymas – kai variklis yra galiniame rate ir jį suka. Kur nors prie rėmo prisilipdomos baterijos. Jeigu kuriamas galingas variklis, jis sudaro, pavyzdžiui, trečdalį viso dviračio svorio ir galinis ratas važiuojant per nelygumus retai liečia žemę. Norint perkelti variklį į rėmą, dviračio komponentai netinka. Mums teko ieškoti variklio pagal reikiamą galią, jo valdiklio, sukurti rėmą, kuriame galėtume visa tai sukomponuoti“, – apie atliktus darbus pasakoja p. Zinkevičius.

Kilę iššūkiai leido dviratį suprojektuoti taip, kad dalis jo komponentų atliktų ne po vieną funkciją. Pavyzdžiui, baterijų dėžė yra ir svarbus rėmo konstrukcinis elementas, o prie variklio tvirtinama galinė pakaba.

„Gatviniuose automobiliuose tai mažiau įprasta, nes komplikuoja surinkimą. Mūsų konstrukcija padaryta taip, kad ne išsisuktume lengviau, o kad gautume norimą rezultatą“, – aiškina pašnekovas.

Beje, visa tai padaryti reikėjo taip, kad dviratis išliktų kiek galima lengvesnis. Naujausias bendrovės prototipas sveria apie 50 kg. Iš jų 10 kg sveria variklis, 15 kg – baterijos. Rėmas su dėže baterijoms sudaro apie 5–6 kg viso dviračio svorio. Didžioji dalis dviračio detalių pagamintos iš aliuminio. Tos, kurioms reikia ypatingų dilumo ar stiprumo savybių, yra plieninės.

Paskubino investicija

Iš pradžių prie šio projekto abu kūrėjai dirbo tik laisvalaikiu. Ponas Zinkevičius pasakoja, kad tokiais tempais galutinio produkto dar nebūtų bent dvejus metus, o gal ir apskritai pritrūktų ūpo baigti. Tačiau į plėtojamą idėją 200.000 Eur investavo rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovė „Practica Capital“ ir projekto plėtra pagreitėjo.

„Derinti truko gana ilgai, daugiausia dėl to, kad mums trūko verslo kvalifikacijos. Nei aš, nei Linas nenorėjome gilintis į verslo dalykus, mums tai nėra įdomu. Tada atsirado Justinas Pagirys. Mes nusprendėme, kad jis turi tapti vienu iš įmonės įkūrėjų ir dirbti lygiomis sąlygomis su mumis, o ne samdomu vadovu. Tada sprendimai vertinami visai kitaip“, – sako vienas iš „Pro Motu“ įkūrėjų.

Praėjus metams nuo investicijos, jauna bendrovė sukūrė į produkcinę versiją panašų prototipą. Anot p. Zinkevičiaus, Lietuvoje prototipams kurti reikiama bazė yra, tačiau serijinė gamyba gali būti iššūkis.

Jam įveikti ieškoma ir tolimesnių investuotojų. Ieškomos sumos pašnekovas neįvardija. Jo teigimu, tai priklausys nuo to, ar investuotojas bus ir industrinis partneris, kuris galės padėti dėl gamybos.

Ruošia gamybai

„Dabar planai vienas nuo kito skiriasi 180 laipsnių kampu. Yra planas Lietuvoje daryti serijinę gamybą, yra planų susirasti partnerius kur nors kitur daug stipresnės kompetencijos. Kol kas aplink galimybių jūra, kurioje turime išplaukti“, – paklaustas apie tolesnius planus svarsto dviračio kūrėjas.

Anot jo, 2017 m. pradžioje tikimasi pradėti maždaug apie 10 dviračių serijos gamybą. Pirmieji produktai būtų skirti tiems, kurie „seniai stebi projektą ir yra pasiruošę įsigyti galbūt 95% išdirbtą prekę“. Antroji serija jau siektų 100 ir daugiau vienetų, prie jos prieiti planuojama iki kitų metų pabaigos.

Pirmieji modeliai turėtų kainuoti apie 10.000 Eur be PVM.

Panašius produktus pasaulio rinkoje kuria kelios bendrovės ir visų jų verslo stadija yra gana ankstyva. Pavyzdžiui, rinkoje galima įsigyti prancūzų elektra varomą dviratį LMX, kuris pasiekia iki 70 km/val. greitį. Jo kaina šiek tiek viršija 6.000 Eur. „Qulbix“ 15 kW bekelės dviratis kainuoja per 3.200 Eur, priklausomai nuo kitų komponentų.

„Kalbų lygiu, panašu, kad didieji dalyviai irgi žiūri į tą rinką ir po poros metų gali atsirasti daug gerų daiktų. Tik neaišku, ar jie bus tokios galios ir tokio greičio. Norint gaminti dideliu mastu, iššūkiai, kuriuos mes išsprendėme, yra labai rimti, – svarsto p. Zinkevičius. – Kaip ir bet kurioje rinkoje, galima matyti, kad yra labai brangių produktų ir jie gyvuoja, nes didieji gamintojai nepadaro pigesnės versijos. Mūsų dviratis irgi gali likti toje nišoje, kur didiesiems dalyviams neapsimokės lįsti.“

Piešia pirkėją

Kol kas rinka nėra susiformavusi. Sunku pasakyti, kiek panašių dviračių pasaulyje jau parduodama ir koks jų poreikis. Gali kilti problemų net apibūdinant šios prekės pirkėją.

„Matome jį kaip išskirtinių, ekstremalių pojūčių mėgėją, bet labiau pozityvų nei tą, kuris važinėja krosiniu motociklu po miškus. Dviratis dėl savo garso ir ekologijos yra palankesnis aplinkai. Taigi vartotojo paveikslas yra daug šviesesnis. Tai greičiausiai žmogus, besidomintis MTB (kalnų – VŽ) ir „downhill“ (greitojo nusileidimo – VŽ) dviračiais ir motociklais“, – bando apibrėžti p. Zinkevičius.

Anot jo, dviratis nėra skirtas profesionalams. Taip pat jis vargiai sudomins motokroso entuziastus, nes ten didelį efektą turi variklio gausmas, o elektra varoma priemonė veikia tyliai.

Pašnekovas prognozuoja, kad šis dviračių segmentas galėtų išpopuliarėti, jeigu atsirastų jam pritaikyti lenktynių renginiai. Tiesa, dabartiniai dviračiai gana skirtingi, todėl kol kas būtų sunku surengti lygiavertes varžybas.

„Krosinių motociklų rinka yra pakankamai didelė, mes tikrai kalbame apie dešimtis tūkstančių vienetų. Dalis jos yra dėl to, kad rengiamos varžybos. Jeigu čia išsiplėtos varžybos, mes galime stoti į tą pačią vietą. Jeigu varžybų nebus, turbūt reikia žiūrėti, kokios gali būti legalizavimo dalyvauti eisme galimybės“, – potencialią rinkos plėtrą apžvelgia vienas iš įmonės įkūrėjų.

Neatitinka eismo standartų

Su dabartiniu dviračio prototipu nebūtų galima važinėtis gatvėmis. Jis netelpa į eismo dalyviams apibrėžtus rėmus. „Neematic“ mažų mažiausiai per daug galingas, kad atitiktų Europos eismo ir saugumo standartuose numatytus elektra varomo dviračio ir motorolerio apibrėžimus. Beje, būtent į jiems taikomus reikalavimus orientuojasi dauguma potencialių konkurentų.

Tai nėra ir motociklas. Jis neturi reikalaujamų posūkių žibintų, veidrodėlių, vietos valstybiniam registracijos numeriui. Pašnekovas sako, kad taip atrodančio savo kūrinio neįsivaizduoja.

„Sprendimo būdų yra įvairių. Galima žiūrėti į rinkas, kuriose tai nėra griežtai reglamentuota. Turbūt tai nebūtų Europa ir JAV, gal ir ne Kinija, nes ten elektra varomas transportas labai populiarus“, – svarsto p. Zinkevičius.

O kol kas „Neematic“, kaip ir krosinis motociklas, skirtas tik trasoms ir uždaroms teritorijoms.



Šaltinis: http://vz.lt/2016/12/06/elektrinis-dviratis-pro-motu--100-kmval-bekele#ixzz4SA0fu5nm

 

Google+